Kodėl reikalingas skaidrumas ir kaip jį kurti?
Skaidrumas – sąvoka, kurią girdime, bet nelabai ją atpažįstame savo veiklose. Prisimename ją valdant viešuosius pirkimus, bet rodosi, jog visuotinai šiandiena ją labiau suvokiame kaip kontrolės mechanizmą (kuris „nepatogus“), negu kaip vertybę, kuri mus augina. Kodėl skaidrumas reikalingas kiekvienam mūsų ir kaip jį kurti savo veikloje?
Skaidrumas mažųjų organizacijų veikloje pirmiausiai remiasi į projektų valdymą. Nors projektų valdymas privačiam ir NVO sektoriui ganėtinai universalus, svarbus skirtumas yra tas, kad didžioji dalis mažųjų organizacijų projektų finansuojama iš viešojo (valstybės, savivaldybės, ES) biudžeto. O tai savo ruožtu reikalauja didesnio skaidrumo veiklos organizavime. Ką reiškia skaidrumas?
Skaidri, reiškia gebanti reflektuoti, pripažinti pasiekimus, mokytis iš klaidų. Tačiau kalbantis su mažosiomis organizacijomis šias pripažinti, į jas pasižiūrėti daugelis labai bijo. Nei viena organizacija negali būti skaidri su visuomene, kol ji nėra skaidri pati su savimi. Todėl nors projektų valdymo patirties mažosios organizacijos sukaupusios itin daug, projektų valdymo brandos lygis yra žemas. Mažose organizacijose projektų valdymas dažnai priklauso nuo projektų vadovo kompetencijų, projekto valdymas daugiau reaktyvus. Bet kas itin skausminga – mes nesimokome iš projektų. Čia gal norėtumėte nesutikti – „tikrai mokomės!” . Bet mokytis nėra pasidalinti kokie mes šaunūs ir ką mes padarėme (taip, tai tikrai vyksta). Mokymesi svarbus dėmuo – pasižiūrėti į klaidas ir atitinkamai keistis.
Klaidų nepripažinimas turi ir kitą nemalonią pusę – siekdami jas nutylėti, mes pradedame jaustis nesaugiai. O tai jau ardo laisvos visuomenės audinį.
Klaidos yra vienas galingiausių progreso variklių. Tik organizacijose mes jų labiau bijome ir bandome nutylėti, negu į jas atsisukti ir pasižiūrėti. Reikėtų pripažinti ir kontroliuojančių organizacijų dominuojantį požiūrį, kur klaidos viešuosiuose projektuose (net ir kelių eurų ribose) pavirsta į dideles problemas, vietoje noro kartu įsivertinti, mokintis, keistis.
Nepaisant to, projektai, kuriuos įgyvendina mažosios organizacijos talpina didžiulį potencialą – kai gebėsime reflektuoti, kai gebėsime apie tai kalbėti ir kartu su projekto finansavimą valdančiomis įstaigomis žiūrėsime ne tik į skaičius atitinkančias eilutes, bet kartu reflektuosime išmoktas pamokas – augs ir organizacija, ir visas nevyriausybinis sektorius. O su jais ir skaidrumas visuomenėje.
Skaidrumas talpina nepailstamą kvietimą stebėti kur esi – atviromis akimis stebėti kaip vyksta procesas, kokie laimėjimai ir kokios klaidos, apie juos kalbėti(s) ir pagal šiuos keisti(s). Kitaip mus iš lėto rakins baimė. Bendruomenių organizacijas klaidos šiandiena labai įkalinę. Būtent jų priėmimas, pasižiūrėjimas į jas gali ir išlaisvinti. O nepatogią tylą paversti patogiu ir įkvėpiančiu veikimu.
Tik pripažinę klaidas mes galime taisyti jas ir procesą. O tai skaidrumo šerdis. Kiek kalbame apie problemas ir jas pripažįstame – tiek ir galime pasikeisti. Tada skaidrumas yra pokyčio variklis. Jis nepaprastai galingas įrankis, kurio dar nesinaudojame. Bet labai nesunku jį prisipatoginti – kiekvienam mūsų pažinti, pripažinti klaidas, augti ir auginti kitus. Laimėjimus taip pat svarbu pripažinti. Bet šitas įgūdis šiame sektoriuje jau yra.